Kūno funkcinės būklės testavimas. Rekomendacijų ir programos sudarymas

Nei vienas žmogus nėra visiškai simetriškas ir vargu ar rastume tokį, kuris atitiktų biologijos vadovėliuose aprašytą kūno idealą. Tačiau tai nėra blogai. Kiekvienas organizmas gyvenimo eigoje adaptuojasi prie aplinkos ir sukuria kiekvienam individualią kūno fiziologinę išraišką. Tai dažnai yra normalus būdas kūnui judėti ir prisitaikyti aplinkoje ir nebūtinai yra nukrypimas nuo normos ar galimos sveikatos problemos priežastis. Pavyzdžiui, žmogus gali atsispirti su viena koja daugiau negu su kita, iškelti vieną ranką virš galvos daugiau nei kitą, pakelti didesnį svorį su dešine negu su kaire ranka.

Tačiau, kas nutinka, jeigu žmogus turintis adaptaciją, naudojant vieną kūno dalį, raumenį, sąnarį labiau nei kitus, gauna daugiau apkrovos. Tarkim, intensyviai sportuoja arba dirba sunkų fizinį darbą? Įsivaizduokim, kad rankose laikom šaką už galų ir ją lankstom. Ji lenkiasi tolygiai. Bet jeigu ją lankstysime suėmę centre, mes ją perlaušim. Tikim, kad žmogaus kūne vyksta panašūs mechanizmai, kuomet vienai kūno daliai duodant pakankamai didelę fizinę apkrovą (didesnę negu kitoms dalims), žymiai padidėja traumos rizika. Todėl šių ydingų judesio stereotipų nustatymas yra svarbus žingsnis:

  • traumų prevencijai;
  • jeigu trauma jau yra įvykusi, padedama greičiau atsistatyti.

 

Testavimo eiga

Kūno funkcinio ištyrimo metu, atliekant įvairius fizinius testus, yra bandoma nustatyti silpnas ir didžiausią krūvį gaunančias vietas su tikslu sumažinti traumų riziką. Jo metu žmogus atlieka įvairius pasyvius ir aktyvius judesius, kineziterapeutas įvertina judesių atlikimo kokybę ir išraišką.

Rekomenduojama dėvėti sportinę arba kitą judesių nevaržančią aprangą.

Kineziterapeutas rezultatus aptaria su klientu ir pagal jo pageidavimus pateikia rekomendacijas žodžiu arba raštu PDF formatu su universaliais pratimų video pavyzdžiais.