Depresija serga kone kas penktas išsivysčiusių šalių gyventojas. Vis dėl to nemažai sergančiųjų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, nes dalis visuomenės depresiją vertina kaip pesimizmą, tingumą ar sunkų charakterį.

Depresija paprastai apibūdinama kaip aiškius simptomus turintis žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga prasta, prislėgta nuotaika. Depresija pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu,  negalėjimu sukoncentruoti dėmesio, išsimiegoti, žema saviverte, pakitusiomis, sulėtėjusiomis kūno funkcijomis. Be to, priešingai nei nusivylimas ar liūdesys, depresija užklumpa netikėtai, neretai – be jokios akivaizdžios priežasties.

Tiesa, daugeliui pasitaiko sunkių dienų, kai nuotaika prasta ir į galvą lenda pesimistiškos mintys. Dirglumas ar bloga nuotaika – natūrali žmogaus reakcija į neigiamus dalykus, neįgyvendintus planus ar kitas nesėkmes. Tačiau depresija nėra tik bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas. Tai yra liga, galinti užklupti bet kurį.

Kuo anksčiau depresija diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti, ženkliai pagerinant gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius, darbingumą ir savivertę. Tad jei liūdna, pikta ar beviltiška nuotaika, prasta savijauta, nesugebėjimas susikaupti tampa kasdieniu palydovu, tai gali būti signalas rimtai susimąstyti ir kreiptis pagalbos.

Depresiją ir jos sunkumo lygį gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, kuris įvertina paciento būseną, simptomus, savijautą. Ši liga gali būti diagnozuota tada, kai žmogų bent kelias savaites kankina slogi nuotaika, apatija, energijos trūkumas, susiaurėję interesai, miego sutrikimai.

Pagal klasikinį apibrėžimą, pagrindiniai depresijos simptomai yra kasdienė slogi nuotaika ir nesugebėjimas mėgautis anksčiau patikusia veikla. Be minėtų dviejų, depresija sergantis pacientas taip pat išgyvena bent 3 iš šių simptomų: spartų storėjimą arba liesėjimą nesilaikant dietos, nemigą arba padidėjusį poreikį miegoti, didžiulį fizinį aktyvumą arba visišką jėgų nebuvimą, emocinį nuovargį, kankinantį kaltės jausmą arba nepamatuotą savo vertės suvokimą, nesugebėjimą susikaupti ir priimti sprendimus bei mintis apie savižudybę, savižudybės plano rengimą ar net bandymą žudytis.

Visgi negalima teigti, kad žmogus serga depresija, jei sutrikimus galėjo sukelti kita liga – juk net lengvas peršalimas gali sukelti miego sutrikimus. Taip pat depresija nediagnozuojama, jei tokią savijautą sukėlė skaudus įvykis, pavyzdžiui, artimo žmogaus praradimas. Tokiu atveju liūdna ir slogi nuotaika yra natūrali ir normali žmogaus būsena ir reakcija į sukrėtimą.

 

Kaip ir visoms ligoms, emociniams sutrikimams gydymas yra būtinas, o ankstyva diagnostika padidina tikimybę pasveikti. Negydoma depresija tampa vis rimtesne problema – ne tik palaipsniui sunkėja ligos simptomai, bet ir didėja rizikingo elgesio tikimybė. Todėl įtariant, kad išgyvenama savijauta gali būti depresija, pirmiausiai rekomenduojama gerai susipažinti su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinti savo būseną.

Depresijos atsiradimą gali lemti psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Sureikšminant biologines depresijos priežastis, sergantieji nepagrįstai dažnai gydomi medikamentas. Visgi sprendimas depresija sergantį žmogų gydyti tik vaistais yra per siauras ir neatitinkantis įvairialypių ligos kilmės priežasčių. Jei depresijos forma nėra sunki, jos gydyme galima visiškai apsieiti be medikamentų.

Efektyvus depresijos gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo bei socialinės veiklos kombinacijos. Psichologinis gydymas – tai individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Medicininis gydymas individualiai parenkamas psichiatro, kuris skiria tinkamus antidepresantus sergančiajam. Galiausiai, socialinė veikla, arba socialinė pagalba – tai mokymasis apie savo ligą, sportas, meditacija ir kiti kasdieniai būdai spręsti turimą problemą.

Klinikoje VibraMedica sergantieji depresija gydomi taikant pažangios neurotechnologijos NeurOptimal® seansus. Šie seansai, arba smegenų treniruotės, išsiskiria tuo, kad jų metu galvos smegenys pačios atlieka savireguliacijos procesą, o pacientas tiesiog klausosi muzikos, kol specialūs sensoriai matuoja smegenų bangų aktyvumą.

NeurOptimal® sistema stebi šį elektrinį aktyvumą smegenyse ir suteikia joms grįžtamąjį ryšį per traškesius ar pauzes muzikoje. Būtent šie įsiterpimai ir yra ženklas smegenims, kad jos dirba neefektyviai. Kadangi dėl neuroplastiškumo smegenys geba savarankiškai persitvarkyti ir optimizuotis, po NeurOptimal® treniruočių jos ima funkcionuoti veiksmingiau ir efektyviau.

Sergantiesiems depresija NeurOptimal® seansai rekomenduojami dėl savaiminio smegenų optimizavimosi. Po šių smegenų treniruočių pradeda gerėti paciento kognityviniai įgūdžiai, gebėjimas apdoroti informaciją, priimti sprendimus, sumažėja miego problemos. Prieš pirmąjį NeurOptimal® seansą konsultacija būtina.