Žmonių gyvenimo būdas ir įvairūs išorės veiksniai silpnina imuninę sistemą, dėl ko ji nebegali tinkamai kovoti su virusais bei organizme kylančiais ligos procesais. Gydytojų teigimu, reikėtų gydyti ne pasekmę – ligą, o panaikinti jos priežastį.

Kai Ramunei Dulevičienei prieš kelerius metus suprastėjo sveikata, ji net negalėjo įtarti, kad tai prieš 38 metus sunkiai persirgto erkinio encefalito padariniai. Besigydydama ligos komplikacijas moteris atrado būdą pristabdyti ir senėjimo procesus.

Tradiciškai paskutinis metų mėnuo – gruodis – daugeliui gyventojų asocijuojasi ne su švenčių laukimu, bet skubėjimu pabaigti darbus, nupirkti dovanas ir pasirengti Kalėdoms. Todėl dažnas šio laikotarpio palydovas – nuovargis, kuris kartais baigiasi ir viso organizmo išsekimu.

Kasdien besikeičiančiame pasaulyje žmonės vis dažniau susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais. Nuolatinė įtampa, patiriamas stresas, nerimas dėl ateities ir panašūs veiksniai daro neigiamą įtaką žmonių emocinei sveikatai. Kad emocinė sveikata bei psichologinis atsparumas yra svarbūs mūsų gerovei, dar labiau visi įsitikino pastaraisiais metais, pasaulį krečiant karantinui, krizei bei karui.

Vyrų impotencija – jautrus klausimas, dėl kurio pacientai neretai vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Medikų teigimu, problemos vengimas ne tik jos neišsprendžia, bet ir dar labiau pablogina situaciją. Juolab, kad potencijos sutrikimai neretai signalizuoja apie dar rimtesnes ligas.

Autizmo spektro sutikimu sergančius vaikus auginantys tėvai puikiai žino, ką reiškia nuolat bandyti įvairiausius gydymo metodus. Jekaterina Dulerain – viena iš tokių mamų, skyrusių savo gyvenimą sūnaus sveikatai. Ji pasakoja, kad Nikita prieš kelerius metus ir Nikita šiandien – lyg du skirtingi žmonės.

Spalio 10 dieną minima Pasaulinė Psichikos sveikatos diena. Ta proga pakalbinome klinikos „Vibramedica“ kognityvinės elgesio terapijos psichterapeutę Junetą Zelmikienę apie emocinę žmonių sveikatą vyraujančią šiuo metu Lietuvoje.

Simptominis ligų gydymas šiuolaikiniam žmogui dažnai nėra tinkamas, dalį ligų galima diagnozuoti žymiai greičiau ir efektyviau, o kai kurių – net visiškai išvengti bei jas gydyti natūraliai. Patarimais, kaip tai padaryti dalinasi klinikos „Vibramedica" gydytoja Oksana Semenišina bei šios klinikos įkūrėja Renata Šeržentienė.

Tam, kad galima bütų plačiau suvokti, kas yra limfotaka, pateikiame šiek tiek informacijos apie limfos darbą ir jos įtaką organizmui.

Limfa susidaro iš skysčio, kurio nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus.

Daugumai žmonių, kurie ankščiau, rodos, neturėjo emocinių problemų ar neišspręstų vidinių įtampų – streso, nerimo, baimių ar psichinių sutrikimų – prasidėjęs karas labai stipriai apsunkino įprastą kasdienybę. Tuo labiau, jog tik ką visi patyrė pandemijos sunkumus.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas  (angl. attention deficit/ hyperactivity disorder, ADHD ) yra neurologinis sutrikimas. Pagrindiniai šio sindromo požymiai pasižymi sunkumu sutelkti dėmesį, valdyti impulsyvumą, hiperaktyvumas. Dažniausiai aptinkamas vaikystėje, tačiau šio sindromo susirgimo atvejų pasitaiko ir vėlesniame amžiuje.

Sveikos gyvensenos specialistai sutartinai tvirtina, kad žmogus sutvertas judėti. Viena paprasčiausių judėjimo formų yra vaikščiojimas. Jis gerina bendrą raumenų tonusą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, gerina nuotaiką ir netgi didina kūrybiškumą.

Antradienio vakarą kauniečius ir miesto svečius subūrė ypatingos tapybos parodos atidarymas. Kviestiniai svečiai pirmieji įvertino jaunojo tapytojo Nikitos Dulerain darbus.

Tirpimas gali būti įvairaus intensyvumo, būti įvairiose vietose ir pasireikšti skirtingose situacijose.

Dauguma atveju, tai nėra patologinė indikacija, reikalaujanti medicininės intervencijos.